Valstybė
Bendrosios programos dalis „Ką kuriame: nuo žmogaus iki valstybės“. Projektas suvažiavimui.
Kuo tikime. Valstybės suverenumas saugo visas kitas vertybes. Suverenas yra tauta. Lietuva turi būti socialinės rinkos ūkio valstybė: ūkis tarnauja žmogui, o ne žmogus ūkiui. Atsakingi finansai yra pagarba vaikams, nes skolą grąžins jie.
Sąžininga ir atskaitinga valdžia
- Pažadų lenta Vyriausybei. Kiekvieno ministro pažadai su terminu ir kaina, ketvirtinė ataskaita, nepriklausoma metinė apžvalga.
- Visų sutarčių viešumas valstybės institucijose ir įmonėse.
- Partijos gyvena iš žmonių. Biudžeto dotacija partijoms mažinama, o žmonėms, aukojantiems partijoms, taikoma mokesčio lengvata. Savo partijos pajamas ir išlaidas skelbsime viešai kas ketvirtį.
- Tiesioginė demokratija. Siūlome mažinti parašų skaičių, reikalingą referendumui ir piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai. Iniciatyvos slenkstį Seimas gali sumažinti Konstitucijos pataisa, o referendumo slenkstį pakeisti gali tik tauta referendumu.
- Teisingumas laiku ir be korupcijos. Teismų nepriklausomumą giname kartu su jų atskaitomybe: kiekvieno teismo bylų trukmė skelbiama viešai. Korupcijos bylos nagrinėjamos pirmiausia, o už korupcinį nusikaltimą nuteistas asmuo negali vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įmonei.
Ūkis ir finansai
- Fiskalinė taisyklė. Galiojančią fiskalinę drausmę papildome Šveicarijos skolų stabdžio principu. Kiekvienas naujas nuolatinis įsipareigojimas turi finansavimo šaltinį. Pirmiausia jo ieškome esamose išlaidose: kasmet nepriklausoma išlaidų peržiūra įvertina vieną sritį, o programos ir mokesčių lengvatos, kurios nepasiekia tikslo, naikinamos. Gynybos išlaidos vertinamos atskirai, o kiekvienais metais kartu su biudžetu skelbiamas jų finansavimo planas: kiek iš mokesčių, kiek iš skolos ir kada skola grąžinama.
- Stabilūs mokesčiai. Pagrindinių mokesčių tarifai keičiami ne dažniau kaip kartą per kadenciją, o pakeitimai įsigalioja ne anksčiau kaip po metų. Mūsų kryptis yra mažesnė darbo pajamų mokesčių našta šeimoms su vaikais. Prieš keičiant bet kurį mokestį viešai skelbiama, kiek pakeitimas kainuos skirtingų pajamų šeimoms.
- Smulkusis verslas be baimės. Bet kurioje institucijoje pirmasis nedidelis formalus pažeidimas baigiasi konsultacija be baudos. Vienas langelis visoms institucijoms. Tuos pačius duomenis valstybė iš žmogaus ar įmonės prašo vieną kartą, o institucijos juos gauna viena iš kitos per registrus.
- Aukšta pridėtinė vertė. Valstybės ir ES investicijų lėšos ilgalaikėms programoms skiriamos gynybos pramonei, technologijoms, gyvybės mokslams ir maisto pramonei. Kiekviena programa turi viešą eksporto ir darbo vietų regionų centruose tikslą.
- Dualinis profesinis mokymas. Jaunuolis mokosi mokykloje ir dirba įmonėje, gaudamas atlyginimą.
- Žemė šeimos ūkiui. Šeimos ūkis turi pirmenybę įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, o žemės koncentracijos riba išlaikoma. ES derybose sieksime, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams pasiektų ES vidurkį. Ūkininkų kooperatyvai gauna pirmenybę investicijoms į perdirbimą ir prekybą.
Švietimas, kultūra ir žodžio laisvė
- Mokykla ugdo asmenybę. Daugiau Lietuvos istorijos ir pilietinio ugdymo, finansinis raštingumas, mokėjimas atsirinkti informaciją ir suprasti dirbtinio intelekto poveikį.
- Mokykla be politinio monopolio. Ugdymo turinys viešas, tėvai dalyvauja jį svarstant, jokia politinė kryptis mokykloje neturi monopolio.
- Mokytojo autoritetas. Teisinė apsauga, aiškios drausmės priemonės, mažiau popierių ir daugiau laiko mokiniui.
- Visuomeninis transliuotojas visiems. LRT tarybą sudaro įvairių visuomenės sluoksnių atstovai, o tarybos sudėties ir LRT finansavimo taisyklės keičiamos tik plačiu Seimo frakcijų sutarimu. Kasmet atliekamas nuo politikų nepriklausomas nuomonių įvairovės auditas, o jo išvados skelbiamos viešai. Politikai nesikiša į redakcinius sprendimus.
- Žodžio laisvė. Su dezinformacija kovojama faktais, žiniasklaidos raštingumu ir teismo keliu. Priešiškų valstybių propagandai taikomos saugumo priemonės, o piliečių nuomonės administraciškai neribojamos. Valstybės ir savivaldybių lėšos visuomeninėms organizacijoms skirstomos pagal viešus kriterijus, o organizacijos pasaulėžiūra nėra nei pranašumas, nei kliūtis.
- Talentai lieka Lietuvoje. Parama jauniems mokslininkams ir menininkams, kurie kuria čia. Lietuvių kultūra tampa eksporto sritimi.
Grįžimas ir migracija
- Grįžk namo. Grįžtančiai šeimai: vienas langelis savivaldybėje, pagalba vaikams mokykloje, greitas diplomų pripažinimas, įsikūrimo parama apsigyvenantiems regionuose.
- Lituanistinės mokyklos užsienyje turi pastovų finansavimą.
- Kontroliuojama darbo migracija. Lietuva pati sprendžia, kiek ir kokių darbuotojų jai reikia. Metinę kvotą pagal sektorius nustato Seimas, o darbdavys atsako už pakviestą darbuotoją. Migracija gali papildyti darbo rinką, o demografijos ateitį lemia gimstamumas ir sugrįžimas.
- Integracija per kalbą, darbą ir mokyklą. Leidimas nuolat gyventi ir pilietybė, kaip ir dabar, siejami su valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminais, o kalbos kursai tampa nemokami kiekvienam. Būstas ir mokyklos planuojami taip, kad nauji gyventojai įsitrauktų į vietos bendruomenes.
Gamta ir dvasinė ekologija
Žemė yra bendri namai, kuriuos gavome iš tėvų ir turime perduoti vaikams. Mūsų žalioji politika apima gamtą ir socialinę, kultūrinę bei dvasinę ekologiją: santykius šeimoje, bendruomenės sveikatą, kultūros tęstinumą.
- Miškai ir vandenys ateities kartoms. Valstybinių miškų plotas nemažinamas, kirtimai derinami su bendruomene, ežerų ir upių būklė gerinama kartu su savivaldybėmis.
- Protinga klimato politika. Prisitaikome prie klimato kaitos taip, kad prisitaikymo kainos nesumokėtų vien kaimo žmogus ir ūkininkas. Prieš priimant naują aplinkosaugos reikalavimą skelbiama, kiek jis kainuos šeimai ir ūkiui.
- Bendruomenių energija. Bendruomenės, daugiabučių namų savininkų bendrijos ir ūkininkai gali statyti saulės ir vėjo jėgaines, o pajamos lieka jiems. Šeimos elektros ir šilumos sąskaitą mažiname renovuodami daugiabučius ir plėsdami energijos kaupimą. Prieš kiekvieną energijos tarifų sprendimą skelbiama, kiek jis pakeis vidutinės šeimos sąskaitą.
Saugumas ir užsienio politika
Kuo geriau esame pasirengę gintis, tuo mažesnė tikimybė, kad teks aukotis. Saugumas prasideda nuo kariuomenės ir remiasi stipria visuomene: šeimomis, bendruomenėmis, šauliais. Saugumo priemonės visada lieka teisėtos ir proporcingos, kad apgintų demokratiją, žodžio laisvę ir politinį pliuralizmą.
- Stipri gynyba. Remiame gynybos finansavimą daugiau kaip 5 % BVP, divizijos išvystymą ir Vokietijos brigados dislokavimo užbaigimą. Gynybos pirkimai, kiek leidžia ES taisyklės ir sąjungininkų sutartys, kuria darbo vietas Lietuvoje.
- Pilietinis pasirengimas. Civilinės saugos ir pirmosios pagalbos kursas kiekvienam jaunuoliui, šaulių būrys kiekvienoje seniūnijoje, atsparumas hibridinėms grėsmėms.
- NATO ir JAV. Transatlantinis aljansas ir strateginė partnerystė su JAV yra Lietuvos saugumo pagrindas. Siekiame nuolatinio sąjungininkų buvimo Lietuvoje.
- Stipri Europa. Europos Sąjunga yra mūsų bendrija. Ji turi būti stipri gynyboje, bendrojoje rinkoje ir plėtroje. Sprendimai dėl šeimos teisės, kultūros ir tiesioginių mokesčių turi likti valstybėms narėms. ES federalizacijai nepritariame. Seimas aktyviai naudojasi geltonosios kortelės teise ir ginčija subsidiarumą pažeidžiančius ES akto projektus.
- Ukraina ir Rytų kaimynystė. Remiame Ukrainos ir Moldovos narystę ES bei Ukrainos narystę NATO, sankcijas agresorei Rusijai ir Baltarusijos režimo izoliaciją. Pritariame ir ES plėtrai Vakarų Balkanuose.
- Kaimynai. Lenkija yra strateginė partnerė. Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas apima gynybą, energetiką, transportą ir „Rail Baltica“ užbaigimą.
Kitos programos dalys: Žmogus · Šeima · Bendruomenė · Savivalda